Statybinė mediena: nuo ko pradėti? 

Mediena yra seniausia iš visų žmogaus naudojamų medžiagų. Galima teigti, kad beveik viskas, kas supo žmogų prieš kelis šimtus metų, buvo sukurta iš medžio. Tačiau ir šiuolaikiniame pasaulyje mediena vis dar užima vieną svarbiausių vietų mūsų aplinkoje. Ir nors medis plačiai naudojamas celiuliozės ir popieriaus pramonėje, aukštos kokybės muzikos instrumentų, baldų gamyboje, vis tik pagrindinė medienos dalis naudojama statyboms. Nuo perdirbtų medienos gaminių kaip medžio drožlės, medienos plaušų plokštės, iki statyboje ir architektūroje naudojamų pagrindinių konstrukcinių medžiagų kaip klijuota mediena, kalibruota mediena ar klijuoti skydai. Šiuolaikinė statybinė mediena neabejotinai turi nemažai privalumų, susipažinkime ar naujai prisiminkime, kiek svarbi ji gali būti jūsų statiniui.

Mediena – laiko patikrinta statybinė medžiaga

Tai, be abejo, viena seniausių statybinių medžiagų, turbūt tokia pat sena kaip ir pats statybų menas. Jos pavyzdžiuose galima aiškiai atsekti technologijų raidos atspindžius, kai kiekvienas naujas posūkis, kiekvienas išradimas atverdavo vis naujas medienos galimybes.

Medinių konstrukcijų naudojimo istorija siekia daugelį šimtmečių. Pirmykštėje visuomenėje mediena statybose vaidino ypač svarbų vaidmenį dėl miško išteklių gausos, lengvo apdirbimo ir didelio tvirtumo. Anuomet žmonės akmeninių kirvių pagalba iš medžių kamienų statė mažus primityvius būstus. Šį laikotarpį, matyt, ir galėtume įvardinti kaip statybų pradžią.

Tobulėjant mokslui bei pramonei, vystėsi ir statyba iš medžio. Ypač aukštas statybos meno lygis būdingas Senovės Romoje, kur buvo kuriamos gan sudėtingos akmens ir medžio konstrukcijos, statomi mediniai namai, šventyklos, masyvūs tiltai per dideles upes. Iki šių dienų Kinijoje ir Japonijoje išliko viduramžiais statytos bambuko šventyklos, Norvegijoje dar ir šiandien galima aplankyti medines karkasines XII – XIII amžių bažnyčias..

Nuo kirvio, pjūklo, pradžioje primityvus, o vėliau diskinio, iki moderniu staklių – žmonija pastoviai suko galvą, kaip patobulinti, pagerinti, dar labiau pritaikyti medieną savo augantiems poreikiams.

 

Trys svarbiausi konstrukcinės medienos privalumai, apie kuriuos verta žinoti

Akivaizdus medienos pranašumas prieš kitas statybines medžiagas – nuolatinis jos atsargų atsinaujinimas. Kuriant kitas konstrukcines medžiagas kaip kad plieną, betoną, plastiką, sunaudojama daug žaliavų, kurių atsargos ne atsinaujina, o nuolat senka. Akivaizdu, kad tokių konstrukcinių medžiagų sukūrimas reikalauja didelių energijos sąnaudų bei gana kenksmingas aplinkai. Tuo tarpu medienos resursų atnaujinimui jų reikia kur kas mažiau, pagrinde pakanka saulės energijos.

Kitas labai svarbus konstrukcinės medienos privalumas yra mažas tankis ir stiprumas, arba kitaip tariant ir atsparumas destrukciniam mechaniniam įtempimui. Kas yra labai svarbus faktorius namo tvirtumui ir jo gyventojų saugumui.

Lengvas apdirbimas, kuris statybų procesą padaro žymiai paprastesniu ir greitesniu. Tai dar vienas svarbus aspektas lemiantis medienos populiarumą planuojant konstrukcijas. Mediena lengvai pasiduoda bet kokiam apdirbimui, tiek mechaniniam, tiek cheminiam, puikiai sąveikauja su kitom medžiagom, ją lengva derinti.  Naudojant komplekse su kitom medžiagom kaip metalu, plastiku, gelžbetoniu, galima efektyviausiai panaudoti kiekvienai iš jų būdingas savybes.

 

Konstrukcinės medienos rūšys ir techninės savybės: į ką atkreipti dėmesį?

Pagrindinė problema, kurią sprendžia statybose konstrukcinė mediena, tai patikimumas esant didelėms apkrovoms. Todėl iš konstrukcinės medienos statomos dideles apkrovas patiriančios pastatų konstrukcijų dalys: dangos, lubos, sienos ir pertvaros. Kitaip tariant, nors žmonija sugalvojo daug dirbtinių medžiagų, bet pačios patikimiausios vis dar lieka tos, kurias duoda mums gamta.

Tenka pripažinti, kad kartais susiduriama su nuomone, kad mediena kaip organiška medžiaga linkus į irimą ir deformacija. Tačiau siūlome atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: skirtingų medžių skirtingas technines savybes bei medienos skirtos konstrukcijoms apdirbimo būdus.

Kitas svarbus momentas – teisingas projektas. Atsižvelgus į visus medienos parametrus, teisingai projektuojant konstrukcijas bei kompetentingai paskirsčius apkrovas, medinių konstrukcijų patikimumas ir ilgaamžiškumas garantuojamas.

Būtent dėl to konstrukcinėms dalims dažniausiai naudojama spygliuočių medžių mediena: eglė, pušis, maumedis. Šių medžių medienos populiarumą lemia gerų mechaninių savybių ir žemos kainos santykis. Spygliuočių medžių kamienai tiesesni, mediena – nedidelio tankio, lengvai apdirbama ir lėčiau pūva, nes joje yra smalingų medžiagų.

Iš spygliuočių patvariausiu laikomas Maumedis. Šis medis turi unikaliai kietą ir patvarią medieną, kuri yra atspari irimui bei drėgmei. Dervingas ir patvarus, jis išsiskiria ir tuo, kad būdamas vandenyje gali įgyti akmens stiprumą. Todėl Maumedžio mediena nepamainoma ten, kur yra sąlytis su drėgme.

Eglė ne tik greitai džiūva bet ir itin mažai traukiasi. Išsiskiria minkštumu, lankstumu, lengvumu, patvarumu, turi mažai dervos ir dideles rezonavimo galimybės. Eglės smulkios šakos suteikia atsparumą laužimui, todėl ši mediena itin tinka stogų konstrukcijoms, medinių karkasų, gegnių, sijų konstrukcijoms.

Pušis, tai pakankamai tvirtas ir atsparus lenkimui medis, kurį nesunku pjaustyti ir kitaip apdirbti. Ypatinga pušies savybė yra ta, kad greitai džiūsta ir džiūdama itin mažai traukiasi, mažai deformuojasi. Pušies mediena natūraliai impregnuota sakais, o tai reiškia, kad gan atspari atmosferiniams veiksniams.Dėl to pušis idealiai tinkama rąstų sienojams statyti, iš jos gaminama termo mediena.

Dėl kokių savybių labiausiai vertinama konstrukcinė mediena?

• Lengva derinti ir naudoti su kitom medžiagom.

• Ekologiškas produktas

• Geras estetinis vaizdas.

• Didelis stiprumas gniuždant ir lenkiant.

• Maža tūrio masė.

• Greita statyba.

• Paprastas apdorojimas.

• Galimybė iškart eksploatuoti.

• Didelis cheminis atsparumas.

•  Ilgaamžiškumas.

•  Mažas šilumos laidumas, gera garso izoliacija.

• Lengvas demontavimas ir pakartotinas panaudojimas.

 

 

 

Pagrindiniai konstrukcines medienos apdirbimo būdai: koks labiausiai tiktų jūsų projektui?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas konstrukcinės medienos apdirbimo būdas skirtas atlikti tam tikrą funkcija statinyje. Apžvelkime juos.

Ieškote medienos sijoms, balkiams, gegnėms, perdangoms, konstrukcijoms? 

Rekomenduojame pasidomėti klijuota konstrukcinė mediena. Proceso metu siekiant išvengti natūralių medienos ydų, išpjaunamos probleminės medienos dalys, panaikinami vidiniai medienos tempimai. Vėliau mediena klijuojama itin stipriais klijais, taip gaunamas stiprus, stabilus produktas, savo parametrais lenkiantis plieną ar betoną. Lyginant su medžio masyvo, klijuotos medienos laikančiosios konstrukcijos yra iki 80% stipresnės ir iki 40% standesnės, todėl žymiai atsparesnė ne tik atmosferiniams veiksniams, bet ir deformacijai. 

Domitės ką pasirinkti atsakingoms konstrukcijoms, kai būtina užtikrinti statinio stiprumą?

Nešančioms namo, stogo, perdengimo dalims rekomenduojama graduota konstrukcinė mediena. Svarbiausia jos savybė yra stiprumas. Nuo jo priklauso ne tik statinio stabilumas ir ilgaamžiškumas, bet ir žmonių saugumas. Graduota mediena dažniausiai gaminama iš eglės, nes ji atsparesnė lūžimui ir lenkimui. Pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus mašininiu būdu tikrinamos kiekvieno tašo stiprumo savybės, vertinant medienos tamprumą, tankį, atsparumą lenkimui, tempimui ir gniuždymui. Vėliau kiekvienas tų tašų sužymimas C raide ir skaičiumi. Kuo didesnis skaičius, tuo mediena atsparesnė lenkimui, kitaip tariant tuo aukštesnė jos atsparumo klasė. Lietuvoje populiariausios klasės C16, C18 ir C24.

Planuojate karkasinio, skydinio, modulinio namo statybas, kuriam reikės tikslių parametrų? 

Tada kalibruota  graduota mediena bus tas pasirinkimas, be kurio neapsieisite. Tai tikslaus pjūvio konstrukcinė mediena, kai tie patys matmenys išlaikyti per visą profilio ilgį. Kadangi jos išskirtinumas tikslūs matmenys, kad išvengtų deformacijų, kalibruota mediena turi būti pramoniniu būdu išdžiovinama iki 18 – 20 % drėgmės, vėliau, jau pilnai išdžiūvusi ji obliuojama keturpusėmis obliavimo staklėmis.

Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu medienos kaip konstrukcinės medžiagos populiarumas privačių namų statybų sektoriuje sparčiai kyla, ir vis labiau yra vertinama dėl ekologiškų, ekonominių ir lengvo pritaikomumo architektūroje, savybių. Mediena, kaip statybinė medžiaga, išliks aktuali dar daugelį metų, dėl savo sunkiai pamainomos fizinės, mechaninės ir estetinė reikšmės žmogui.